kažką čia radau, senuose juoddocuose

Audronės arija

Gervėtas kelias kokosiškai plaikstosi
marių vėputiniai sūkuriuoja batuose
Jotvingis atsikanda mano kulno]
ir iš šlaunies, iš šlaunies gabalą raumens iščiulpia

o broli, broli sniegyno ežere paskendęs
suakmenėjęs ne į ledą, ne į uolą, bet į
žydrūnę gėlę rugiuose pasiklydusią
netiesa, kad seniau žmonės duoną bučiuodavo,
netiesa kad ramūs būdavo vakarai

tik plyštančios surūdijusios skardos klyksmas,
tik ulbuonės surakintas snapas suiręs byra į laužą,
tiesiai Tau į akis. nuoga krūtinė nealpsta, ir
nesitvenkia joje pienas, nes kūdikis pasismaugė dar negimęs