Siandien klausydama vienos dainos prisiminiau gyvenima keliais metais atgal. Rodos grizau i ji. Prisiminiau kaip tada skaisciai sviesdavo saule , kaip zefyras galejo pakelti nuotaika.Kaip buvo gera - nebuvo problemu. Atrode , kad gali nurungti visa pasauli , kad meile is tiesu tikra , kad zmones nera blogi (tik geri) , kad draugai islieka amziams...

Galeciau dabar dejuoti , kad siandien viskas kitaip. Kad nebeliko tos vaikiskos sypsenos ir dziaugsmo. Taciau as mieliau galvosiu apie tai kaip buwo nuostabu. Ir ka daryti kad tai nutiktu dar bent karteli. Kad cukrus kubeliuose man suteiktu dziaugsmo tiek kiek anksciau...

love,
eve