Prisėskim prie to medžio
kur dar vakar verkėm..
jis visko nebepamena. nurimk.
tyla nuvysta prieš jo tyrą gelmę
pasiutęs vėjas žaidžia šakomis.
bet jis to nesupranta,
jis dar kvailas..
kiekvieną akimirką tetrokšta jis numirt..
jis panašus į jauną vaiką - -
įšūkiais, kvailiojimais, viltim..
lemtis dar nesuraižė jo šakų..
o medi, medi.. leisim tau numirti..
ir tyliai tyliai nugalėjas nieką..
jis pasilieka su savim.


2005-05-19