Aciu uz: rytietiska maista; dideli parka, kuriame beveik pasiklydome; kvepianti ranksluosti; istesetas ir neistesetas fantazijas; uz tai, kad nepykai (nors galejai); uz tavo ilgas istorijas (tiek apie gyvenima, tiek apie visas tas mergaites); uz saule balkone; uz tyla kartu; uz tai, kad ivertinai mano pastangas padeti; uz nuostabias strazdanas; uz nora ir nemokejima paguosti; lazanija; kad visada budavai netoliese; uz tai, kad leidai man miegoti per filma; kad glostei plaukus paskutini vakara; uz tavo kartkartemis prasiverzianti berniukiskuma; uz zvakes ir ilga nuosirdu pokalbi; uz zodeli "I"; uz kantru sunkaus krepsio nesima ir "no, not at all" kai paklausdavau ar nesunku, nors rankos ir akys sake ka kita; uz skirtuma tarp "nej" ir "nah"; uz tai, kad ismokei zaisti Backgammon; uz nuolatini patikrinima, kiek idegeme; ir aciu uz nemelavima.

Aciu T., buvai puikus, gaila, kad gyvenimas tave aplauze. Bet tu busi laimingas, tikrai.