kaip čia teks viską atsiminti:
13- ta penktadienis- ne šiaip žiauri diena ir ne šiaip išvarė mus iš mokyklos, bet svarbiausia, kaip viskas vyko :)

turėčiau atsiminti visam gyvenimui.
pusę šios dienos man padėjo išgyventi gerb. Vilkelienė ir Eigminienė, o jų pasiryžimas sugraudinti buvo neblėstantis ir aš nė akimirkai nesuabejojau, jog reikia verkti.

mieli klasiokai buvo gražūs, bet aš dėl to neverkiau.

vis dėlto trečdalį siautulio patyriau su jau ex- klasiokais |ačiū jiems|. diena buvo lietinga |vis tiek ačiū|

konkrečii neįdomu, bet tris valandas penktadienio dūkau su nepažįstamais abiturientais iš nežinau iš kur ir už kiek. |jiems irgi ačiū už įaudrintą pulsą|

-gal reikėtų grįžti pas klasiokus? -gerai...
įlekiam į Intro. pasirodė per daug klasiokų. |ačiū mobiliajam ryčiui| mes jau Galaxy.

lydėjom vieną žmogų, nes mus jau didžiąją dalį dienos ir taip bandė išspirti iš mokyklos. tad mes lydėjom žmogų į Londoną.

dar grojo James Zabiela. ir man labai patiko. |ačiū Efk. Kafk. Tom. Marie|

penktadienis užsitęsė kiek ilgiau nei tikėjaus, o dabar einu mokytis. mano padėkos kalba baigta. turiu jau lipti nuo garingojo pjedestalo.