Kokie keisti žmonės..Rodos sako viena, o paskui jau kita..Nesuprantu visiškai, kokią širdį turi žmogus kuris gali įskaudinti kitą. Kodėl mes niekad nesusimąstome, prieš ką nors sakydami. Kodėl neįvertiname kitų žmonių nuomonės ir minčių.Kodėl mes gimstam ir per savo gyvenimą padarome begalę klaidu?
Praradau pasitikėjima savimi, kai jis pasakė, kad esu ne tas žmogus, kurį jis nori matyti šalia. Tą akimirką kai jis ištarė šiuos žodžius, man iš krūtinės išplėšė širdį.Nebeturiu daugiau jausmų.Nebenoriu jausti nei laimės, nei meilės, nei skausmo.Tiesiog noriu neegzistuoti.Nebėra žmogaus dėl kurio šitiek kovojau, šitiek kentėjau ir taip mylėjau. Meilė, meilė.Prakeikiu ją.Nebenoriu niekad mylėti.O kam? Vis vien liksiu įskaudinta ir vieniša. Nebeturiu pasitikėjimo savimi, jis užgeso kaip ir žvakė...Mano krūtinė tuščia.Joje nebėra nei gyvybės, nei džiaugsmo.Joje nebėra vietos man...