šaukiu"Nedaug, visai mažai, man reikia
Nors trupučio dangaus, kai lyja,
Nors gabalėlio saulės vasarinės,
Nors vieną naktį meilės nekaltos.
Aukščiausiam kalne, giliausiam dugne
Mano meilės užtektų mums abiems drauge.
Aukščiausiam kalne, giliausiam dugne
Suskaičiuok iki šimto ir pamiršk mane..."
Nusibodo. Visishkaj. Nebegaliu. Neishkesiu. Mane drasko, pjausto, smaugia ish widaus. Tiesiu rankas i lajswe.
Noriuuu - wasaros
daug daug saules ir shilumos
zhydru debesu
juros
smelio, kopu
lietaus kwapo, shilta wasaros nakti
zhwajgzhdziu (stebeti jas atsigulus prie ezhero kranto ir lajkant tawo ranka...)
Prasideda ir bajgiasi... Viskas kartojasi...
KODEL?
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
|
  |
©
2001-2025 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |