kai aš nagą savo pasodinau,

tikėjausi iš dirvos -

tai buvo mano klaida.

kai nesulaukiau,

priklaupiau pažiūrėti ir iškasiau -

tai buvo mano klaida.

jau buvo prasikalęs svogūnėlis,

antai būtų ir pražydę -

bet ne man tai augo,

ir nėra kaip pasitikti.

reikia ir vėl auginti.

ir taip kaskart, kaskart, kaskart.

užburtas ratas,

kurį gamta užkalbėjo.

arba pati, paneigusi įstatymą,

iš saugaus jos burbulo išėjau.

tada jau negalioja dėsniai

tada jau nėra orientyrų

tik ten, tolumoje matai

į ką negali patekti