savitvarkio gobelenai

aidi kilimų aidai
nusitvieskia saulės laidas
pramaišiui prabėga kregždžių lizdas
pats nežiūri, nematai

viskas pasidaro tik savaime
tau išlaukti liepta
susigūžęs tu drebi iš baimės
atsimerki

viskas dingsta
meškos, briedžiai, paukščiai, lietūs
užsidega tik švytuoklė saulė
neišmokai dar sulaukt pasaulio

tai gyvenk urve, kolei sustiprėsi