Kunigundoje


nėriniai tiulis aksomas
Tau praeinant Ploja jų akių vokai
palydi pro duris ne jie
tik jų troškimai
su kaustyta Velnioniška aistra
į smilkalais bei mira pagerbtą senovę
nebuvo kreipiama tiek dėmesio kiek į Tave
šiandieną lūpos Tavo raudonesnės negu vakar
kai atsisukdami stebėjo ir ritmingai klausinėjo
ko tokia liūdna
bet čia vyšninės lūpos nyksta
it Šlovės svajonės bręstant
fone daugybės lūpų raudonų
o nėriniai išyra siūlų kamuoly Juodų
joks pranašas nebuvo pastebėtas tarp savų galvoji
kad kitą Kunigundą reiks ateiti su geltona
suknele


(c)igne