Man skambino šiąnakt Platonas
priminti, jog būsime vėl apjungti (kažkada).
Suskylantys luitai, kurių nesuglaudžia betonas-
pilis nenugrius, jei tarp jūsų įsprausiu aš savo rankas.

O rankų tiek daug, jei gyvenimas vienas,
atlapakaklis - pasiimu ją-
dainuojančią ranką. Užmerkęs blakstienas, aš užsiuvu sienas
šilkine gija.