Man skambino šiąnakt Platonas
priminti, jog būsime vėl apjungti (kažkada).
Skylantys luitai, kurių neprigaudžia betonas-
pilis nesigrius, jei įsiprausiu į plyšį aš savo rankas.

O rankų tiek daug, jei gyvenimas vienas,
atlapakalis - aš paimu ją-
dainuojančią ranką. Užmerkęs blakstienas, aš užsiuvu sienas
šilkine gija.