Noriu dar vieną rūbą išaugt! Lyg prisirpau, lyg tuoj sprogsiu, bet vis dar tenka sienom laipiot iš to kankesio ir laukimo beužsitęsusio nežinia kiek. Paleisk mane! Tu kevale! Užsimiršai, leisk man laisvai išsikeroti ir eit savais keliais jau be ramentų!