Piemens sapnas

Neišbrist iš ošiančios žolės –
prie sudrėkusių daigų priglusti,
įsirėmusioms į debesyno pusnį
kadugių grandinėms sužvangėt.

Gyvulių varpeliai plaks ore,
vėliavos islamo viršum kapitolijaus...-
Saldžios, nenurimstančios melodijos,
skleidžias, mandragora, kai tave

aš ganau ne karvės liežuviu:
tarsi skruzdės kosmoso griuvėsiuos
veda šaknys didelės ir vėsios

į ganyklą žydinčią. Tyliu-
takeliu virš pakilimo ir atodūsio,
tu ateisi, į mane parodysi.