Piemens sapnas

Neišbrisiu- ošiant žolei prie daigų priglusiu,
sužvangės grandinė inkarą pakėlusi ir gyvulius-
taip kartu į debesis įaugsime,
mandragoros šaknį čiulpdami.

Ne apie islamo vėliavą virš kapitolijaus,
skruzdžių triumfą vasaros griuvėsiuose,
o apie staiga pražydusią ganyklą,
jos įdėją baltą- užsimerkus.

Pėdom pakeltom virš pakilimo
ir kvėpavimo takų išgintas:
niekam nieko aš iš ten nepasakosiu,
neateis manęs pakeist kiti.