Tai klyk iš skausmo! Nes esi
Klaida didžiausia mano.
Suvargęs ir bevalis,
Dėkoki už suteiktą kančią,-
Ir tai per daug aš gailestingas.

Tai nerk iš kailio! Gal be skūros
Nebūsi tu toks kvailas, ir
Tiks tau geležiniai šarvai.

Sudek! Išlydyki save, kad
Nebejausčiau aš tos smarvės ir
Akių manųjų nedegintų
Tavo nuodėguliškas minkštumas.

Bėk! Nes kuo greičiau parkrisi,
Susmegsi ir uždusi, tuo trumpesnė bus
Mano gėda.