iš sielos sielužėlės
vėl dkrenda boružėlės
širdies rėmeliais atbunkančiais
kauno žiedelias nublunkančiais
kai jau matai tamužę tunelio galužy
pačiumpa tave įkyrus angelūkštis
ir iškelia į dangų
kad ir kaip norėtum spyriotis
visvien susičiaupi
ir ne vaidindama jautiesi aktore...