Jau vasara, ir baigias saldus birželio pienas.
Atjunksim, vaike, nuo šiek tiek pavargusios krūties.
Palūkuriuosime be verksmo. Tarp mirties
Ir nemirties yra, matai, toks tarpas dabarties,
Kuomet alsuoji vienui vienas.
(A. Andriuškevičius)