Juodžiau už naktį

Juodžiau už naktį žydinti naktis bemiegė-
patvoriuose trilapis sapnas tradeskantės,
sulipę lūpos šnara: - „tėve, Alighieri-
aš sudaužiau sonetų pynę ratuos Dantės...“.

Ant linijos delnų atpūsk aguonos dievą-
          drugelis dilgėlinis gieda ...

Remkis.

Savam žvaigždynui išperėjęs žalią sielą,
Basio pargrįžo apkabinti gipso šunį.
Po varnalėšų skėčiais kiauras snapas guli,
ant skrybėlės šiaudelio skruzdės miega.

Jis praveria duris, kurios nepūna – siena:
        kaštonas įkrenta į sniegą....

Šūviai.

Vokų pagelsta popierius – ne gėda-
ištempkim venas ligi pat skambėjimo,
trieilis prisileido į tinklainę mėlyno -
gyvenimo vandens iš šono bėgančio.

Pakaušius skutam, aš jo klausiu: – „Vienas
skiemuo gražiau už kitą spiegia....“

„Vėjas“.