Juodžiau už naktį

Juodžiau už naktį žydinti naktis bemiegė-
patvoriuose trilapis sapnas tradeskantės,
sulipę lūpos šnara: - „tėve, Alighieri-
sonetų pynę sudaužiau ratuose Dantės...“.

Ant linijos delnų atpūsk aguonos dievą-
          drugelis dilgėlinis gieda ...

Remkis.

Savo žvaigždynui išperėjęs žalią sielą,
Basio pargrįžo apkabinti gipso šunį.
Po varnalėšų skėčiais kiauras snapas guli,
ant skrybėlės šiaudelio skruzdės miega.

Jis praveria duris, kurios nepūna – siena:
        kaštonas įkrenta į sniegą....

Šūviai.

Vokų pagelsta popierius – ne gėda-
ištempkim venas ligi pat skambėjimo,
trieilis prisileido į tinklainę mėlyno -
gyvenimo vandens iš šono bėgančio.

Pakaušį skutant,  jo paklausčiau: – „Vienas
skiemuo gražiau už kitą spiegia....“

„Vėjas“.