Laiškas tiems, kurie dar kartais užsuka į tariamus mano namus čia....

Manau, pasigedote manęs....nors gal aš tik eilinį kartą sureikšminu save ir savo egzitavimą.
Norėjau dingti.Norėjau išgaruoti...tiesiog norėjau būti viena, užmiršta ir pati save užmiršti ir povelniais, man tai pavyko puikiai.
Nežinau kodėl taip elgiuosi, net nežinau kodėl kartais nesielgiu taip, kaip reikėtų ir išvis mažai kada galvoju apie tai kaip kartais reikia elgtis.Žinai, man norisi ir vėl įkristi į pusnį, kaip praeitą savaitgalį ir pragulėti ten bemąstant bemaž valandą ir kas, kad ant veido krinta snaigės.Nuo visko pavargau, net nuo džiaugsmo ir kam man jis, jei  neturiu kam jį padovanoti?...visi per toli nuo manęs...geriau tylėti, ten giliai sieloje,užmerkus akis apmąstant viską ką  patyriau, ką turiu.Susitaikiau su visais, net su tais su kuriais maniau niekad nesusitaikysiu(tie, kurie pažįsta mane supras apie ką aš...).Taip, jie ir vėl parašė, atsiuntė šiuolaikinėm technologijom žinai, kad būtų malonu...bet ar išties tai malonu?...Aš nebežinau kas gėris, kas blogis ir manau niekas nežino.Tiesiog atsakai, kad viskas gerai- kadanors būna....Yra, kaip yra.
Tiesiog, tiek žinių iš kitos pasaulio pusės...iki kito karto.Pasiilgau..:*


                                      Lauryna