ciklo tokį tęsinys....

o žinai. kartais nutyla nelemtas šnarėjimas. pakilęs sustingsta ir kerta aplink krūtinę. spaudžia, smaugia ir prisiglaudi prie žemės. kol kas ją turėt galiu. tad šliaužti sugebu taipogi. iš anktso perspėjau save susistadyma stiklainių krūvą. kad šukės birėtų, žadintų..keltų. kol kas laikaus už kamieno, pasvirus. aukšyn jo galvą. ak, aukštyn. noriu aukštyn...