Kartais būna ji lyg rožės žiedas
Švelni, graži ir paslaptinga.
Bet kartais duria ji neliginant erškėtis
Ir tampa ji negailestinga

Kai priešais stovi ji ir žiūri į tave
Atrodo stingsti tu lede
Ir nežinai ką ji galvoja,
Ir apie ka jinai svajoja.

O kartais norisi jai viska pasakyti,
Tik tukstantį žodzių ištari,
Te nori būti jos tu išklausyta
O gal ir jai ka nors patarti..

Kartais nuotaika man pakelia
jos linxmas juokas..
Tas nuoširdus, giliai iš jos širdies
Ne tas šaižus, pašiepantis jos juokas,
Kuris įžeidžia mus išties.

Bet jos širdis iš prigimties yra gera,
Ji nuošordžiai tave palaikys,
Kol neateis ir vėl kita diena,
Kai nežinai kas dar beatsitiks..

norejau.. jog sita rasliava liktu..