Mėlynosio zylės kaip rugiagėlės, žydinčios mėliu rudenį, tos mažosios coliukės
vėdina žiemiškos sielos kertes.
    Jis myli zyliukes, ar jos vėl suks lizdelį dygaus agrasto krūme, apsupto čirškesio  žiogų - smingančio į širdį. Trina ir trina antsparnius - savo muzikos griežyklėlę - žiogelis, kol mano širdis sušyla sutemose kaip mažas oželis.

              Zylių pulkelis
              Šaltis vyšniauja uogas
              Slidus kauliukas.