Labas vakras to kurs prie židinio kursto gerumą
ir  daliną jį saują po saujos aplinkui susėdusiems
mano vakras gieda erškėtrožių geliančiuos krūmamuose
ir magnolijom sninga į širdį nerandančiam vietos

ir kai niekam aš surenku šypseną lūpų kampučiuose
o blakstienomis nuveju graudulį-mažą paukštuką
pasigarsinu laiką, atsukus tą saldų tiksėjimą
užmiegu..į rytojaus viltis susisupusi:)