Neišsivystęs homo



Kažkada jis buvo,
tiesiog kitoks,
moterišku veidu,

Rakintas prie būdos,
kaimelai teikė pasigrožėjimo,  -
jo sutrikę iščiai skalidami

Eidavo kaimela
kaip avių bandela, nešina bonkela -
tarsi kermošin.

Taip kasdien, net nakt
ant sudrėkusių šlykščių liežuvių
buvo mėtomas

Bėgo jis nuo jų,
link tylumos nasrų
prašydams sukramtomas 

Čiurleno per dienas,
prie upelio kaip upelis,
taip gražiai, gražiai - sutartinai

Plūkdino srovele gyvenimą - popierinį laivelį
linksmai, linksmai, krykštavo iš laimės širdis  -
perdrėkęs nuskendo - nieks nesuprato