Laša žvilgsniai nuo mano stgų.
Niekas šitaip dar to nevadino,
Kad lartu ėję skinti žvaigždžių
Mes po vieną sugrįžę nutilom.

Šimtas ašarų,šimtas skaudžių
Gros emocijų perkirptom stygom
Kiek pakilo į dangų širdžių
Kiek nukrito į plastančią tylą.

Chrizantemos nuvys ant kapų,
Tų kurie mūs vardų nepažino
Kiek dar rankų suskirs nuo skurdžių
Išsiskirti skirtų paspaudimų.

Nenukris jau nė lašas lietaus,
Nesudygs sieloj gėrio rožynas
Pagaminti tuštybėj akių
Mes bespalvės plaštakės greit dylam.