ant mano stalo jau išsprogo žirginėliai, o širdį dar vis rakina nerimo šaltis. žiburėlis tvykstelėjo. deja, apgaulingai trumpai.. nežinios miglos vėl dengia akis. o pastarosios kaskart pažvelgus į veidrodį vis tamsėja ir tamsėja. kada nors bus tamsiai pilkos. tarytum jūra..