geriausia situacija kokia tik gali buti tikslo atžvilgiu siandien ir dabar.
ir tas tortas su devyniolika roziniu zvakuciu dviem dienom per anksti manes neturetu erzinti, nuvilti ar menkinti.
  meciau moneta, gryzt negryzt. iskrito skaicius, tai reiske triju valandu pakankamai mieguista kelione traukiniu, (naktis be miego su zydiskais sokiais ir avieciu trauktine! o rytas su lotynu k. ir sociokulturos pagrindais) kupe, kurioj be manes sedejo dar septyni snobai, bandziau susikontempliuoti ir skaityti gudaviciaus "pastumtos kortu kalades" desni, bet is viso skaitymo, teliko jo imitacija, galva sviro, o akys merkesi, fizinis nuovargis egzistuoja nepriklausomai nuo mano noru.
pabudus nuo zodziu junginio "Kita Kedainiu stotis" septyni snobai toliau veike kas ka labiau mego, skaite zurnala "zmones", ar paskaitu konspektus, ar knyga apie geodezija. likusiu pasaulejauta ir pasaulevoka akivaizdziai priklausoma nuo stingdanciai idomaus mirguliuojanciu gelsu svieseliuvaizdo pro langa ir dvasia susildanciu per radija sklindanciu 90'tuju dainu, sukeliancias jaunesnios kartos juokelius apie DJ Palydoves atsakinga darba.
radviliskio stotis,
snobai atsainiom laikysenom pradejo rinktis daiktus, ir iseidami palinkejo geros keliones.
  liko dvidesimt minuciu iki roziu puokstes ir spygliuotu apkabinimu. ("o, mes taves nespejom pasiilgt per penkias dienas, bet tos zvakutes (viena daugiau nei pernai) vis neuzpustos") 
  laukiu tesinio
"why does my heart feel so bad"