kažkada aš sėdėjau
po svilinančiu afrikos dangum

ochros dulkėm nudažytais
plaukais ir oda

sėdėjau ant akmens lazda pasirėmęs
ir nežinojau kur eiti

stėbėjau iš dulkių kylantį vėją
galvojau ar gali būti kitur ir kitaip

aš nežinau kas atsitiko po to
greičiausiai skrydis per spiečių žvaigždžių

galiausiai kai ėjo į galą ruduo
aš gimiau kur vėsiau ir tamsiau