Kai tu atversi man duris,
Tas, prie kurių ilgai buvau,
Kai nieks manęs nebestabdys,
Aš liksiu ten, kur atėjau.

Aš sudegsiu ugnyje,
Kai atsiklaupsiu prieš tave,
Ir mūsų akys vėl spindės,
Ir žvaigždės vėl į mus žiūrės.

Kai tu atversi man duris,
Aš atsidursiu viduje,
Ir nesibaigianti naktis
Su tavimi ir tavyje

Aš sudegsiu ugnyje
Kai atsiklaupsiu prieš tave
Ir mūsų akys vėl spindės
Ir žvaigždės vėl į mus žiūrės.

Kai tu atversi man duris,
Mes atsibusime greta,
Kai mūsų pirštai pasiklys
Vienas kito plaukuose

Aš sudegsiu ugnyje,
Kai atsiklaupsiu prieš tave,
Ir mūsų akys vėl spindės,
Ir žvaigždės vėl į mus žiūrės...

[ANDRIUS MAMONTOVAS Kai tu atversi man duris]