Ražiena
Ūsuotos varpos geltonkasės
mergaitės būčiniu vilioja,
pūkuotas patalas padauža
spygliais sijoja delną.
Padėsiu galvą ant ražienos
alsuosiu, užmarštim malda
siūbosiu savo švelnią dalią
liūliuojančia meilia gaida
Švelniais atodūsiais jaumingais,
aukoju gyvastį, už viltį,
lakiosiu debesų klavišais,
kutena širdį gaivuma.


Ovidijus
