Rožiena

Ūsuotos varpos geltonkasės
mergaitės būčiniu vilioja
pūkuotas patalas padauža
spygliais sijoja delną

Padėsiu galvą ant rožienos
alsuosiu užmarštim malda
siūbosiu savo švelnią dalią
liūliuojančia meilia gaida

Švelniais atodūsiais jaumingais
aukoju gyvastį, už viltį,
lakiosiu debesų klavišais,
kutena širdį gaivuma.