Laiko žaislas
Susivilgo isterinis kamuolys,
Pradėdamas trukčiot.
Anzelmui antakis pradeda
Nevalingai krutėt.
Dantys išpuvę
Niekada nedarė jam garbės kaime.
Nebepadeda apsigint nuo blusų
Net ištikimasis budoj gulintis kiemsargis
Priglausdavo jis kadaise Anzelmą
Ir užjausdavo kai šis klėdėdamas
Vaduodavosi nuo isterinių epilepsinių priepolių
Meiliai lipšnodamas jo paraudusius skruostus.
Keliasi Anzelmas persikreipusiu
Iš skausmo veidu, taip taupydamas laiką.
Tyrinėdamas ant asfalto šliaužantį slieką
Galiausiai nesiraukydamas suvalgo.
-----------------------------------------------------------------------------
Kasdienybė
-----------------------------------------------------------------------------
Nebelaiko inkstai, nebefunkcionuoja kepenys
Perspaustas Anzelmo pagautas drugelis
Nukrenta metro tolumo atstumu.
Staiga susminga,
Nebepasieka...
Galiausiai, klaikiu šuns balsu staugteli:
-Sekundė, po sekundės minutė
-----------------------------------------------------------------------------
Ramiai padeda ant pievos galvą
-----------------------------------------------------------------------------
Sustumtas kauburėlis išpustytas,
Viskas seniai suirę.
Tuščia.
-----------------------------------------------------------------------------
Blaškosi pavienės paklydusios žibintų švieselės
----------------------------------------------------------------------------
2004-12-02


Ovidijus
