Tau
Ištark man tuos žodžius,
Nuo kurių kiekvieną kartą kai girdžiu,
Man norisi skraidyti aukštai aukštai laisvai laisvai.

Nieko aš nemoku ir nenoriu mokėti,
Niekam nieko tik noriu būti visada ten,
Kur paukščiai groja jazz'ą mūms,
Kur juokemės mes, bet savo juoko negirdžiu,

Tik tavo tavo man tai vilties simfonija
Tad juokis garsiai garsiai,
Kad sukeltum griūtį kalnuose
Ir išjudintum ledynus,
Nors ir tvanas prasidės man nesvarbu.


Danielius POmirties
2004.12.20
vakaras