Gyvenimas moko...
Jie atejo.
Jie susedo prie apvalaus stalo.
Jie pasake: O DIEVE KAIP GERAI KAD MES ESAM.
Jie sukviete ISRINKTUOSIUS ir kiekvienam ju tare po pamoksla.
Jie po to vienas kita pagyre ir nuejo valgyti manos.
Stalas isnyko... Ir jie isnyko...
Bet kiti vel atejo. Ir vel mes ziurejom ir jais megavomes.


Jonas Valančius
