bet tai ot tai kvaila nu. visą dieną jaučiausi taip, tarsi kažko laukčiau. dabar jau visiškai aišku, kad nieko nesulaukiau. ir tokia galybė kvailiausių svarstymų... nebesuprantu, ar aš čia normaliai gyvenu, ar jau iš tikro stogas pavažiavo. nenoriu vienatvės, bet, kuo toliau, tuo labiau jaučiu, dar labiau nenoriu ir prie ko nors prisirišti. bent jau prie to, prie ko galėčiau, ar kas norėtų mane prisirišti. dariau visiškai betikslius, jokios prasmės neturinčius darbus. kvailai elgiausi ir dar kvailiau nusivyliau... velnias, šiandien darosi iš tikro neramu. neaišku kodėl. man neramu