Nuo mano lango lig tavo durų -
tūkstantis varstų.
Per visą naktį, po visą miestą -
šešėlių žingsniai.
Švaistūnas klevas žvangantį auksą
pavėjuj žarsto.
Iš lapų saujos rudenio
nebesurinks.

Nuo mano delno lig tavo skruosto -
prieblandos vėsios,
Šešėlių žingsniai, užburtas rūmas,
vaiduoklių aidas.
Per visą naktį lyg šiltą paukštį
nešu ištiesęs.
Tokį vienintelį, vienišą tokį
savo švelnumą.

Myyyyliu šitą Kernagio dainą (žodžiai D.Saukaitytės)!!! Liūdna, bet labai graži...:)