Pranokai savo ego ir sustingai,
Tartum stingsta ciklas laiko,
Kai baimė (aukščio, nežinios ar scenos)
Kerta kojas per kelius
Ir nevalyvai suklumpi...
Karpai kaukes ir lydai kelią,
Nes nenori grįžt į ten,
Kur eisime visi;
Tau žemėj per sunku...