Meilė Ievai

Krenta balti ievos žiedai,
Laukia jų mano delnai,
Saulės nubūčiuoti,rasos nuprausti,
Mano delnuos jie visi laukiami.

Klūpau ant kelių prieš baltąją meilę,
Spaudžiu delnuos jos rasotus žiedus
Uoslę užgniaužia svaigus aromatas
Kaip jai suprast mano tyrus jausmus?

Stiebiasi šakos į žydrą padangę,
Laisvės ištroškę krenta lapai žali,
Medžio viršūnėj paukščiai lizdą sau ruošia,
Baltus žiedus kvapnius neša sau į namus.

Dūzgia bitelės medžio ašaras renka,
Spurda iš laimės mano širdis,
Tyras šaltinis medžio gyslomis teka,
Ieva nežino kad "ateina" mirtis...

Iš čia neištrinsit...va...