Liūdesys nesidžiaugia kai tau linksma
Jis eina iš proto nuo smagumo
Kai tu rauniesi plaukus švelnius tarytum šilkas nuo savo pavargusios galvos.

Ką tu matei jos akyse, jeigu aklas esi?
Ko tu klausei kai ji tau dainavo savo širdį dovanojo?
Nejaugi negirdi nei vieno posmo, kuris tau liejasi į širdį, tarsi Šekspyro klasika?
Ne nežinau ir nieko ntau daugiau aš nesakysiu,
Jei tu nesupranti tau niekas nepadės, tik tu pats.