kad ir kaip stengiaus uzsimerkti ir eiti i prieki, visgi griztu atsimusdama i siena. visgi nepalikot vietos abejonems, jog rasykai yra siauro rato publika, labiau vertinanti savo rato susikta poeta ar nesvarbu- gal ir prozininka, esme kad neidomu kureja, o visus likusius idomius zmones paliekanti uz borto. nu jum nereikia musu, man irgi jusu nereikia, kaip ir antigonei berods nebereikia ir dar kazkam nebereikia- po truputi atsiranda vis daugiau jumis nusivylusiu. nesvarbu kad pazadeje dovanoti Mockaus laimeta knyga, nedavet man net virselio paciupineti, gal patys jos nespejot perskaityt, gal per apsirikima, prisiminet kad dalinat jas tik siauro rato zmonems, anyway, kazkam visgi mano kurybos matau reikia, tik ne siauram, o placim ratui- tiem patiem pazemintiesiems ir nuskriaustiesiems, paprastiems zmogiukams. del ju as cia ir apsilankysiu. jei aisku mano graziu minciu nevainikuos toks jusu poelgis kaip 'uzblokavimas'- kaip jusu pasiputimo ir seip visokiu negraziu charakterio bruozu irodymas.
gal pavieniai asmenys yra geradushiai- manau Elena tokia galetu buti, ale jei dirbate kaip viena komanda, tai atsakote ir vienas uz kito veiksmus. todel visumoj mano poziuris i rasykus tapo neigiamas.
gajla. labaj gajla.