Yra toks vaisius pomidoras. Na toks raudonas raudonas na ir tik pagalvokite kaip jam reikia gyventi juk jis pomidoras, gal ir turi draugų, tačiau tik pomidorų. Ir liūdesys apima pagalvojus kad jo vaikystė prabėgo kartu su pomidorais. Paklausite kodėl? Na ogi todėl, jog jis neturėjo niekada pomidorių:))). Juk žmonės niekada nesako einu nusiskinti į sodelį pomidorių, o sako pomidorų. Na kažkaip ir liūdna patampa palyginus jo likimą su savuoju. Kodėl juk visi buvom jauni ner ko čia jau gėdytis eržilai, rajūnai, kur nemastėm apie gyvernimo klystkelius, nesiekėme aukštumų, o buvome tiesiog paprasti žinduoliai kuriems tik terūpėjo kaip čia gražiau išsireiškus "Myšt poteriaut ir druns ( kakot )". Tuo metu (ir ne tik), norėjosi  išėjus su bičiuliai alaus už kampo patvatint ir papostringauti apie gražias mergaičiukes. Juk neveltui sakoma, kad kalbėjimas tarp gerų bičiulių apie orą yra pats geriausias jungiamiausias ryšys, o tarp pačių geriausių apie labai gerą orą. Pomidorui tikriausiai buvo labai liudna nes nejaugi jam nesinoredavo pavyzdžiui pakoketuoti apie gražų orą su gražiom pamidorėm? Na bet vistiek nėra jau tam pomidorui taip blogai kaip as jau cia ir bekalbėčiau. Ir net jei jis turėtų vaikų, tai šimtą procentų visi butų vyriškos lyties, juk ir net žmonės dar nėra girdėję apie pomidores. Kodėl? Nesunku nuspėti, jei pomidoras ir turėtų vaikų, tai visi būtų Jonai?Kodėl? Ogi todėl, kad pomidoras - tai į balių einantis Jonas:))). Ar ne taip? Kitas dalykas, kad linksmas tai jau galime pastebėti jį jau ragaudami, ot rupūžė kaip taškosi kaip kandi. Ar ne?  Tačiau iškyla vienintelis ir esminis klausimas, kaip tuos Jonus pasigimdyti? Tikriausiai ir dabar kiekviena šiltnamio efekto dieną vienas prie kito sprogdami pergyvenasi ir graudžiai verkia. Paguosdamas pomidorus noriu juos padrasintį šia linksma gaidele " Visi gyvename ir mirsime - tai kam gi save taip ir kankinti".