Sigitas Parulskis
Griuvėsiai

Kančia yra kas rytą nubusti
Griuvėsiuose
Purvinais pirštais
Kruvinas pusplytes nuo slenksčio
Kaktos nužarstyti
Išdaužytus langus
Išdžiūvusiom seilėm nuplauti
Išlaužytą durų lapiją laikraščių
Kumščiais užlopyti
Kančia yra matyti
Užspringusį laiką
Pasikorusią šviesą
Išžagintą veidrodį
Kančia yra tikėti kad tavo
Kančia gali prikelti griuvėsius
Kad ji gali dvasią įskelti
Mirusiems sielos daiktams
Kančia yra žinoti
Kad kiekvieną ryta nubusi
Savo paties griuvėsiuose
Ir kančia yra suprasti
Kad negali nenubusti