-----------------------------------------------------------
“Tu tyliai tyliai išeik pas mane,
kai saulė toj kryžkelėj leisis.
Juk puikiai puikiai žinai, kad esu
Benamis, bėglys ir  beteisis
Juk puikiai puikiai žinai, kad ne man
Tie rūmai ir šviesios seklyčios,
Kur dideli, kviestiniai svečiai
Piktai iš manęs pasityčios.
Man vien tamsūs, lygūs laukai,
Vien skliautai padangių žvaigždėti.
Man benamio dalia nulemta
Vienatvėj budėt ir mylėti
Tu tyliai išeiki viena
Šią naktį basa ir vienplaukė,
Po ežios sena obelim
Manęs prisiglaudus palauki.
Užmyluosiu tave karštai
Ta meile benamio, beteisio,
Palydėsiu namo, atgalios
Ir nueisiu, nueisiu, nueisiu.”
---------------------------------------------------------------