kaip ziauriai siandiena skiriasi nuo vakar... dabar jauciuosi taip, kaip jauciamasi kai suvalgai kazka labai neskanaus. Na... is tikruju tai buvo ir sio to gero. Ivykiu kronikos idomiau negu jausmu balos, todel parasysiu "sau ateityje" ir ka idomaus patyriu kasdien. Knygyne "Septynios vienatves" uzsukau Bruno K. Oijerio "Kol nuodai veikia", bet ne tik. Dar norejau pamatyti moteri, kuri valdo si knygyna ir apie kuria rode Stiliuje. Paklausta ji atsake, kad tokios knygos neturi, taciau turejo anksciau. As ja patikejau ir toliau zvalgiausi seip sau.Staiga akys uzkliuvo uz "Kol nuodai veikia" nugareles. As radau. Net lupa atvipo is to dziaugsmo ir tos nuostabos. Knygyno savininke kazka pradejo murmet pasiteisinanciai, bet as ant jos visai nepykau:]]] As plasnojau ir kryksciau:]] Na gal kiek perdedu. Ji man papasakojo, kad sia knyga perskaite per nakti, nors seip poezijos nelabai skaito. Ir kad Bruno atvaziuos i LT, nors seip jau beveik niekur nesilanko. Ir dar pasake, kad atides sia knyga, nes as neturejau tuo metu pinigu. Man ji labai patiko. Ji buvo gili. Ji buvo kazkuo artima. Pora zodziu ir tai pajunti. Smagu:]
Stoteleje sutikau dar viena zmoguti. Dabar, kai prisimenu, atrodo keista, jog kartais taip pasisneki su nepazistamais, bet tai grynai lemties dalykas, manyciau. Tai va. Ta mergina buvo ir yra medicinos studente. Ji - busima dantiste. Aprode man savo profesinio lagaminelio turini: dantu muliazus, tikrus dantis, imurytus i betona (o jau kokie supuve!!!), jos pacios isdrozinetus is vasko, intrumentus ir kita. Pakonsultavo mane del dantu balinimo ir abi pasiguodem, pasipasakojom apie savo susitikimus su kisenvagiais. Dabar as jauciuosi jau super duper patyrus (su savo ir su jos patirtim ir su Ramunes dar ir su jos drauges dar) ir zinau vagiu metodus (tpfu tpfu). Tai va. Einu valgyt.