Ji nusišypsojo liūdnam

nepažystamajam ir nuo tos šypsenos jis

pasijuto geriau...

Prisiminė, ką jam gero padarė draugas ir

parašė jam padėkos laišką.

Gavęs laišką draugas buvo itin

patenkintas, tad po priešpiečiu paliko

daug arbatpinigių.

Nustebinta jų sumos, padavėja nusprendė,

kad žmogus skaniai pavalgė.

Kitą dieną ji pasiemė pinigus ir atidavė

dalį elgetai gatvėje.

Elgeta puolė nuoširdžiai dėkoti,

nes jau dvi dienas buvo nieko nevalgęs.

Sočiai papietavęs,

Jis nusliūkino į savo niūrių kambarėlį

(Tuo metu jis dar nežinojo,

kad jam nusišypsojo laimė)

Pakeliui jis pasiėmė drebantį šunelį

ir nusinešė jį namo sušildyti.

Šunelis buvo jam dėkingas,

kad neliko lauke per audrą.

Tą naktį namas užsidegė.

Šunelis sunerimęs ėmė loti.

Ir lojo, kol pažadino visus

ir išgelbėjo iš bėdos.

Vienas iš išgelbėtų berniukų

užaugęs tapo prezidentu.

Ir visa tai atsitiko dėl paprastos

šypsenos,

kuri nekainavo nė cento......