Ar kada nors jautei kaip paskutiniai saulės spinduliai prabėga pro tavo delnus, tyliai užleisdami kelią blyškiam nakties šešėliui? Ar prisimeni tą jausmą? Buvo malonu tiesa? O gal baugino? Aš nenoriu, kad tai tave baugintu... taip nutinka, nieko nepakeisi. O ar kada nors jautei jos ramų kvėpavima tau į kaklą? Atrodo ji puikiai žinojo ką jauti ir kodėl verki. Ji ramiai laukė kol visą juodą darbą padarysi už ją. Ar jautei kažkada neapsakoma baimę, baimę nes esi viena?Apie ka tada galvojai? Gal klauseis ar neateina Ji? Jos žingsniai per daug nebylus,kad galėtum girdėt, bet tavo siela juos jaus...ir ji drebės...o tu drebėsi kartu... Žinai as bijau, bijau tau pasakyt jog ją sugalvojau aš...ir kada nors ji gims iš tavęs... ir mes visi ja auginam savyje... ar supranti apie ką aš? Tikiuos tavęs nekausto baimė kai galvoji apie Ją? Aš to nenoriu, as labai nenoriu,kad tu bijotum...