Aš šiandien lyg naktis:tyli, paslaptinga, ilgesinga, negailestinga, bet kantri...Surinkau laimingas akimirkas, žmones, vaizdus, laiškus ir sudėjusi į didelį voką, paslėpiau stalčiaus gilumoje...Nebenoriu jų skaityti, per daug...Visi užmiršo, užmiršiu ir aš...Kažkada išdėliojusi juos ant grindų skaičiau dešimtis, o gal šimtus karų.Ir kas iš to?Paliko tik lapai, kreivai užrašyti adresai, vardai, gal net pavardės...Norėjau juos sudeginti, kaip savo nevykusi dienoraštį, bet lai lieka...Nors skauda, taip reikai.Kai žmonėm nebereikia tavo pagalbos, jie tave užmiršta, palieka, neberašo...Tada klajoji žemės ilgesy(anot Mačernio).Ašaros, taip gražiai puošia veidą...