rašyk.lt: Dienoraštis / šaukiu / ***

Ar tu matei?

Ar tu matei,
Kaip, grįžęs iš dirbtuvės
Namo, šeimynos tėvas rado
Vaikus, numirusius iš bado,
Ir kaip mergaitės - paleistuvės,
Nors girtos su svečiais kvatojo,
Širdy jaunų dienų raudojo?
Ar tu matei?

Ar tu matei,
Kaip alkanąją minią
Nuogaikomis kazokai vaikė,
Nevirpo budeliams krūtinė,
Ir jie sau nuopelnu palaikė,
Kad jų širdis nesudrebėjo
Ir gatvę lavonais prisėjo?
Ar tu matei?

Ar tu matei,
Kaip beprotė motušė
Basa bėgiojo vis kas rytą
Į šilą, kur jos sūnūs krito,
Ir verkė apkabinus pušį,
Ir ašaromis žemę šlakstė,
Ir juokdamos po mišką lakstė?
Ar tu matei?

O aš mačiau!..
Kol nemačiau to vaizdo,
Laikiau skaudžia ir savo žaizdą.
Dabar gi supratau, kad mano
Kančia - tai tik kančios šešėlis,
Kad mano skurdas - lašelėlis
Prieš visą skurdo okeaną.
O aš mačiau!
[ Jonas Biliūnas ]

Kankinu pati sawe. Dedu y galwa kwajliausias mintis…
O man taip patinka swajoti, taip patinka kurti sawaji pasauli, patinka jame gywenti, dzhiaugtis. Myliu sawaji pasauli

Ash tajp noriu myleti…
Juk tai buwo noras, mano noras. Zhwajgzhdeta nakti zhwajgzhdej krentant “uzhsakytas”, juk tai mano noras…
Ishsipildys? Neishsipildys? …

Visa gywenimas laukimas, laukimas. Ishmokti wajkshioti, kalbeti. Eiti y mokykla, pirmi shokiai. Laukimas pirmojio buchinio, laukimas pirmosios meiles. Swajones sukurti nuostabia shejma.
Laukti laukti. O weliau tiesiog ishnykti ish gywuju sarasho – mirti…
Taip, mes taip ir gywenam…

Ruduo… Taip, jis turi sawo apreda –spalwotus lapus, kejsta dangu. Grazhu. Bet ash nemegstu rudens. Jis sukelia man per daug skausmo ir nezhinomybes ir liudesio.

O ash taip noriu myleti…

Nuo meilės niekur nepabėgsi

Nuo meilės niekur nepabėgsi,
Jinai tave visur pavys.
Ją lyg perkūniją ar giesmę,
Lyg potvynį girdėsi vis.

Nuo jos drebės po kojom žemė.
Ji kaip vulkanas prasiverš.
Ir tu jos prigimtį neramią
Pajusi skaudžiai ant savęs.

Virš debesų pakilsi - saulė
Tau meilę būtinai primins.
Ir požemio tyliam pasauly
Ji iš tamsos kalbėti ims.

Dar tau vaidenas žalias krantas,
Kur meilės nėr... O aš juokiuos...
Širdis - tas meilės diversantas -
Sekios tave be atvangos...
[ Algimantas Baltakis ]

O ash pabegau. O gal taip tik atrodo...

Aš - beržas

Aš - beržas.
Lietuviškas beržas,
Išbridęs
Iš pievų nakties,
Sustojau

Ant mūšių
Didžiausiojo kelio
Su plieno dalgiu
Ant peties.

Ir audrą,
Ir giedrą,
Ir viską praūžęs -
Girdžiu aš
Tyliais vakarais,
Kaip skleidžiasi
Naktys
Žalioj mėnesienoj
Baltųjų aušrų
Pumpurais.

Purienos -
Kaip taurės
Auksinės
Sudužę -
Nukrito
Po kojom
Iš mano širdies.

Aš, viską praūžęs,
Rūkais užsirūkęs,
Geriu
Žalių vynų
Nakties.
Geriu
Žalią tylą,
Geriu
Žalią šilą.
Geriu
Ir apsvaigęs
Einu.

Negaila
Man aukso.
Negaila sidabro.
Tik tų
Praūžtųjų dienų..

Bet...

Ne viskas
Išgerta.
Ne viskas
Pragerta.
Aš didelius
Lobius valdau.

Turiu
Savo džiaugsmą.
Turiu
Savo skausmą.
Ateik, -
Dovanosiu ir tau.

Netinka
Tau auksas.
Netinka
Sidabras.
Nei žodžiai,
Saldumo pilni.

Netikras
Čia auksas.
Netikras
Sidabras.

Ir deimantai tie -
Netikri.

Bet skleisis
Dar naktys
Žalioj mėnesienoj
Baltųjų aušrų
Pumpurais...

Ateik, -
Apkabinsiu,
Į širdį priimsiu,
Papuošiu
Žvaigždėtais
Nakties auskarais.

Praeisi
Pro šalį,
Kaip laimė
Praeina, -
Nekeiksiu
Aš savo lemties -

Aš - beržas.
Lietuviškas beržas
Su plieno
Dalgiu
Ant peties.
[ Paulius Shirvys ]

...Myleti...

2004-10-03 20:28

Norint komentuoti, reikia prisijungti

Meniu

Naujausi

Papildyti

Apie autorių

Autoriaus dienoraštis

RSS